Kultūros mediacijos apibrėžimas praktikoje: „Palais de Tokyo“ įžvalgos
Šaltinis: Museums & Galleries of NSW
Šiame vaizdo įraše Marion Buchloh-Kollerbohm, „Palais de Tokyo“ (Paryžius) kultūros mediacijos vadovė, dalijasi, kaip jos institucijoje suprantama ir taikoma kultūros mediacija. Ji reflektuoja, kaip ši praktika vystėsi bendradarbiaujant su menininke Mel O’Callaghan, atskleisdama, kaip meniniai procesai gali formuoti ir plėsti mediacijos metodus.
Diskusijoje gilinamasi į tai, kuo kultūros mediacija skiriasi nuo tradicinių viešųjų programų ir muziejinės edukacijos formų. Akcentuojami dialogas, eksperimentavimas ir bendras prasmės kūrimas tarp auditorijų, mediatorių ir meno kūrinių.
Šis įrašas yra dirbtuvių, kurias organizavo „Museums & Galleries of NSW“ bendradarbiaujant su „Artspace“, dalis ir prisideda prie platesnio kultūros mediacijos kaip konceptualios ir praktinės veiklos tyrinėjimo. Jis ypač aktualus edukatoriams, kuratoriams ir kultūros sektoriaus profesionalams, siekiantiems kurti labiau įtraukiančius ir į dalyvius orientuotus darbo su auditorijomis būdus.
MeWell pokalbiai, 3 epizodas | Lėtėjimas, jutimas ir prasmės kūrimas su Karen Vanhercke
Šiame „MeWell Talks“ epizode fasilitatorė ir kultūros mediatorė Karen Vanhercke pristato menu grįsto dialogo praktiką kaip būdą gilinti suvokimą, plėsti sąmoningumą ir iš naujo susijungti su savo pojūčiais.
Ši sesija, apibrėžiama tiek kaip dialogo metodas, tiek kaip išsilaisvinimo iš įprastų matymo būdų forma, kviečia dalyvius sulėtinti tempą ir patirti meną neapsiribojant greitais vertinimais ar paviršine interpretacija.
Šio požiūrio pagrindą sudaro trys tarpusavyje susijusios dimensijos:
