
Kartų pasakojimo mokykla
„Kartų pasakojimo mokykla“ – tai vienerių metų trukmės tarpdisciplininis projektas, kurį įgyvendino menininkas Eamon O’Kane, bendradarbiaudamas su menininke Chelsea Canavan. Projektas vyko šešiuose globos namuose Sligo regione ir buvo skirtas tyrinėti, kaip perduodame žinias tarp kartų, kaip kūrybinė veikla gali stiprinti gerovę ir kaip menas gali padėti kurti bei puoselėti santykius tarp žmonių, institucijų ir disciplinų.
Vienas svarbiausių projekto rezultatų – specialiai sukurti kūrybiniai įrankių rinkiniai, perduoti visiems projekte dalyvavusiems globos namams.
Projektą inicijavo „The Model“, remiant Airijos menų tarybai, o jį kuravo edukacijos kuratorė Marie-Louise Blaney. Projektas buvo platesnės „The Model“ meno ir sveikatos programos dalis.
Dalyviai
Projekte dalyvavo įvairaus amžiaus globos namų gyventojai šešiose Sligo vietovėse, įskaitant demencija sergančius asmenis. Taip pat kartais įsitraukė vaikai, šeimos nariai, bendruomenės atstovai ir globos personalas.
Projektas buvo grindžiamas bendros patirties, kūrybos per procesą ir žaidimą bei tarpusavio mainų principais.
Tikslai
Projektas siekė sukurti įtraukią, bendrakūra paremtą aplinką, kurioje dalyviai galėtų dalintis patirtimis, tyrinėti atmintį ir pasakojimą per vizualųjį meną.
Taip pat buvo siekiama ištirti, kaip rūpesčio etika gali pasireikšti kūrybiniame procese ir kaip bendradarbiavimas veikia tiek meninius rezultatus, tiek dalyvių patirtį.
Metodai
Projektas buvo įgyvendintas taikant veiklos tyrimo (action research) metodiką, orientuotą į bendruomenės įtraukimą ir bendrakūrą. Per metus vykę užsiėmimai apėmė pasakojimų dalijimąsi, kūrybines dirbtuves ir darbą su atminties objektais.
Didelis dėmesys buvo skiriamas dalyvių poreikiams, vietos kontekstui, gamtai, paveldui ir rūpesčio aspektams. Kūrybiniai procesai buvo nuolat pritaikomi, atsižvelgiant į dalyvių fizinius ir pažintinius gebėjimus.
Prototipų kūrimas ir tobulinimas
Kuriami įrankiai – nuo moduliuojamų meno rinkinių iki mobilių pasakojimo priemonių – buvo nuolat testuojami ir tobulinami kartu su dalyviais ir personalu.
Medžiagos buvo adaptuojamos (pvz., lengvinamos ar daromos labiau taktilinės), o vizualiniai elementai pritaikomi geresniam prisiminimų sužadinimui. Šis procesas skatino bendrakūrą, pasitikėjimą ir dalyvių įgalinimą.
Personalo mokymai ir tinklaveika
Siekiant užtikrinti ilgalaikį poveikį, buvo surengta speciali mokymų ir patirties dalijimosi diena globos įstaigų darbuotojams.
Renginio metu pristatytos projekto metodikos, vyko praktinės demonstracijos ir diskusijos apie kūrybinių veiklų integravimą į kasdienę priežiūrą. Tai padėjo stiprinti profesinius ryšius ir pripažinti kūrybinio darbo svarbą globos sektoriuje.
Meniniai rezultatai
Buvo sukurti šeši individualūs kūrybiniai rinkiniai, pritaikyti kiekvienos įstaigos poreikiams ir kontekstui. Taip pat surengta paroda, kurioje pristatyti dalyvių kūriniai ir projekto rezultatai.
Paroda veikė kaip gyvas archyvas, atskleidžiantis kūrybinio proceso raidą ir dalyvių patirtis.
Vertinimas
Vertinimas apėmė menininkų refleksijas, dalyvių atsiliepimus ir vizualinę dokumentaciją.
Rezultatai parodė, kad kūrybiniai metodai padėjo personalui geriau suprasti gyventojų patirtis ir suteikė naujų būdų bendrauti apie sudėtingas temas. Projektas taip pat atskleidė bendradarbiavimo svarbą ir kūrybos potencialą stiprinant ryšius.
Sklaida
Projektas dokumentuotas fotografijomis, tekstais ir garso įrašais, o jo rezultatai pristatyti skaitmeninėse platformose, spaudoje ir profesiniuose renginiuose.
2025 m. liepos 2 d.
Šaltinis: www.artsandhealth.ie

Gerovė yra daugiau nei gera savijauta: ko kultūros mediacija gali pasimokyti iš psichologijos
Kai kalbame apie gerovę, dažnai ją apibrėžiame pernelyg supaprastintai. Klausiame, ar žmogus jaučiasi laimingas, patenkintas, pozityvus, emociškai stabilus. Tai svarbūs klausimai, tačiau jų nepakanka. Carol Ryff 1989 m. publikuotas svarbus straipsnis kaip tik ir suabejojo tokiu siauru gerovės supratimu bei teigė, kad psichologinė gerovė yra kur kas platesnė nei vien laimė ar pasitenkinimas gyvenimu .
Tiems, kurie dirba kultūros mediacijos ir suaugusiųjų ugdymo srityje, ši įžvalga išlieka labai aktuali. Jei kultūra iš tiesų prisideda prie gerovės, jos vaidmuo negali apsiriboti vien pramoga, atokvėpiu ar trumpalaikiu emociniu pakylėjimu. Kultūrinės patirtys taip pat gali stiprinti prasmės jausmą, ryšį su kitais, augimą, orumą ir veiklumą.
Gerovė – ne tik laimė




























