
Atsiminimai ir suaugusiųjų mokymasis vyresnio amžiaus auditorijoms po atviru dangumi veikiančiuose muziejuose
2019-04-11
Autorė: Charlotte Coates
Šaltinis: www.museumnext.com
Visame pasaulyje visuomenė senėja. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse 2016 m. 19,2 proc. gyventojų buvo vyresni nei 65 metų – tai 2,4 proc. daugiau nei 2006 m. Taip pat daugėja žmonių, vyresnių nei 80 metų, nes ilgėja gyvenimo trukmė. Žmonės vis vėliau susilaukia vaikų, o išsivysčiusiose šalyse gimstamumas mažėja. Dėl to keičiasi demografinės priklausomybės santykis. Tuo pačiu gerėja ir gyvenimo kokybė – daugelis vyresnio amžiaus žmonių gyvena aktyvų ir sveiką gyvenimą. Vis dėlto dalis jų susiduria su sveikatos problemomis, tokiomis kaip demencija.
2018 m. Pasaulinėje Alzheimerio ataskaitoje nustatyta, kad pasaulyje demencija serga apie 50 milijonų žmonių, o naujas atvejis diagnozuojamas kas tris sekundes. Šis skaičius didės, visuomenei toliau senstant. Vienas svarbiausių sveikatos ir gerovės aspektų – padėti šiems žmonėms išlikti aktyviems.
Kodėl mokymasis svarbus aktyviam senėjimui?
Aktyvus senėjimas reiškia išlikimą aktyviu ir įsitraukusiu tiek prieš pensiją, tiek jos metu. Tai apima ne tik fizinį aktyvumą, bet ir protinę veiklą bei visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.
Demencija sergantiems žmonėms mokymosi veiklos gali atrodyti kitaip. Jungtinėje Karalystėje sukurta iniciatyva „Inspiring Learning for All“ apibrėžia mokymąsi kaip aktyvų įsitraukimą į patirtį ir pasaulio suvokimo procesą. Net ir esant atminties sutrikimams, mokymosi veiklos gali skatinti asmeninį augimą, suteikti įkvėpimo ir džiaugsmo.
Projektas „Active Ageing and Heritage in Adult Learning“
2014–2017 m. Europos Sąjunga finansavo projektą „Active Ageing and Heritage in Adult Learning“ (AHA), kurio tikslas buvo gerinti neformaliojo mokymosi galimybes vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurių sveikata ar gebėjimai silpnėja.
Projekte bendradarbiavo kelios institucijos, tarp jų penki po atviru dangumi veikiantys muziejai: Jamtli (Švedija), Maihaugen (Norvegija), Den Gamle By (Danija), Vengrijos atviras muziejus ir Beamish (Jungtinė Karalystė). Taip pat dalyvavo trys universitetai: Newcastle, Linnaeus ir Aarhus.
Visi muziejai turėjo arba kūrė reminiscencijos programas. Projekto metu buvo parengtas bendras, lankstus reminiscencijos užsiėmimų modelis, leidęs vienodai vertinti rezultatus visose institucijose.
Reminiscencijos svarba
Reminiscencijos terapija yra veiksminga priemonė dirbant su demencija sergančiais žmonėmis. Ji grindžiama prisiminimų ir patirčių dalijimusi, kurį gali sužadinti įvairūs dirgikliai – daiktai, kvapai, skoniai ar garsai. Dažnai demencija sergantys žmonės geriau prisimena senesnius nei nesenus įvykius, todėl tokios veiklos stiprina jų pasitikėjimą savimi ir padeda užmegzti ryšį su aplinkiniais.
Jungtinės Karalystės Socialinės priežiūros kompetencijų institutas pabrėžia, kad reminiscencija suteikia žmonėms galimybę jaustis kompetentingais ir vertingais. Dalijimasis prisiminimais leidžia jiems ne tik gauti dėmesį, bet ir patiems jį suteikti kitiems.
Bendro reminiscencijos užsiėmimo kūrimas
AHA projekto metu visi muziejai taikė vienodą užsiėmimų struktūrą, paremtą tema „vakaras mieste / ypatinga diena“. Dalyviai ir jų globėjai buvo pasitinkami, vaišinami kava ar arbata, vedami į ekskursijas.
Šie muziejai išsiskiria autentiška istorinė aplinka – lankytojai gali patekti į skirtingus laikotarpius (nuo 1940-ųjų iki 1970-ųjų), kur atkuriamos buitinės scenos su tikroviškais objektais: krosnimis, siuvimo mašinomis, žaislais. Net darbuotojai vilki laikmečio drabužius. Tokia aplinka skatina visus pojūčius ir yra itin tinkama reminiscencijos veikloms. Dalyviai taip pat įtraukiami į praktines veiklas – maisto ruošimą, stalo dengimą, gėlių komponavimą.
Vertinimo rezultatai
Projekto vertinimas parodė, kad užsiėmimai turėjo teigiamą poveikį dalyvių gerovei ir jų globėjams. Vertinimui buvo naudojami klausimynai, interviu ir stebėjimo formos.
Buvo išskirti keturi gerovės rodikliai: teigiamos emocijos, susidomėjimas, dėmesio išlaikymas ir savivertė. Po užsiėmimų visi šie rodikliai buvo aukšti. Globėjai taip pat nurodė pagerėjusią savo savijautą bei įgytas naujas žinias ir įgūdžius.
Ataskaitoje pažymima, kad šie užsiėmimai suteikė dalyviams visapusišką, turtingą patirtį, pranokstančią įprastas globos įstaigų veiklas. Be to, paaiškėjo, kad svarbus ne tik prisiminimų atkūrimas, bet ir socialinė sąveika bei bendras patyrimas.
Rekomendacijos muziejams
Projektas pateikė rekomendacijas reminiscencijos užsiėmimams. Siūloma naudoti įvairias veiklas, derinti vidaus ir lauko erdves, įtraukti muziką, maistą ir fizinį aktyvumą. Taip pat pabrėžiama tinkamos komunikacijos svarba – vietoje faktinių klausimų rekomenduojama naudoti nuomonės išraiškas ir neverbalinius signalus.
Projekto rezultatai
Vienas svarbių rezultatų – mokymų programos globos specialistams ir šeimos nariams. Vertinimai parodė, kad 92 proc. dalyvių po mokymų jautėsi pasirengę lydėti demencija sergančius asmenis į muziejų.
Projektas taip pat atskleidė, kad šeimos globėjams dažnai trūksta paramos ir veiklų idėjų, todėl muziejai gali tapti svarbia pagalbos erdve.
Šis projektas parodo, kad muziejai gali būti reikšmingas išteklius demencija sergantiems žmonėms ir jų globėjams. Jie suteikia saugią, autentišką aplinką sąveikai su kultūra ir paveldu bei gali veiksmingai prisidėti prie žmonių sveikatos ir gerovės gerinimo.

Kur menas susitinka su mokslu: kultūros mediacija tarp disciplinų
Šaltinis: Science(s) en Occitanie
Šiame „MeWell“ tinklalaidės epizode nagrinėjama meno, mokslo, technologijų ir visuomenės susitikimo vieta. Jame apmąstoma, kaip menininkai, tyrėjai ir kultūros mediatoriai gali bendradarbiauti, kad sudėtingos mokslinės idėjos taptų prieinamesnės, vaizdingesnės ir atviresnės viešam dialogui.
Epizode pateikiami meno ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžiai, įskaitant projektus, susijusius su dirbtiniu intelektu, robotika, garso mediacija ir tarpdisciplininėmis rezidencijomis. Taip pat pabrėžiama, kaip kultūros mediacija gali kurti tiltus tarp skirtingų žinojimo formų ir padėti auditorijoms įsitraukti į neapibrėžtumą, kūrybiškumą ir kritinę refleksiją.




























