
Praktika: pagrindai įsitraukimui į meną
Įsitraukimas į meną gali suteikti reikšmingos naudos žmonėms, sergantiems demencija, ir jų globėjams. Tai galioja tiek tais atvejais, kai patirtis apima meno kūrinių stebėjimą ir aptarimą, tiek tada, kai pats žmogus kuria meną. Abiem atvejais menas gali būti naudojamas kaip priemonė prasmingai saviraiškai. Iš tiesų, įsitraukimas į meną per atidų stebėjimą ir diskusijas suteikia Alzheimerio liga sergančiam žmogui galimybę:
- tyrinėti ir keistis idėjomis apie meną ir menininkus;
- patirti intelektinį stimuliavimą;
- kurti ryšius tarp asmeninių istorijų ir platesnio pasaulio;
- pasiekti asmenines patirtis ir ilgalaikius prisiminimus;
- dalyvauti prasmingoje veikloje, kuri skatina asmeninį augimą.
Be minėtų privalumų, meno patirtys naudingos ir globėjams. Jie gali tyrinėti savo pačių susidomėjimą menu, kol jų prižiūrimas žmogus yra šalia, saugus ir įsitraukęs. Kai kuriose aplinkose, pavyzdžiui, muziejuose ar priežiūros organizacijose, globėjai taip pat gali socialiai bendrauti su kitais globėjais, dalytis istorijomis ir mokytis palaikančioje aplinkoje, kurioje jie jaučiasi atsipalaidavę tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Be to, jų santykis su prižiūrimu žmogumi gali sustiprėti, nes meno programos suteikia išskirtinių galimybių bendravimui ir ryšiui. Galiausiai dalyviai vieni kitus pažįsta naujame kontekste ir įgyja naujų įžvalgų apie vienas kito idėjas bei interesus.
Meno apibrėžimai labai skiriasi tarp teoretikų, filosofų, meno istorikų, menininkų ir meno pedagogų. Iš tiesų vienas iš individualių menininkų tikslų ir viena pagrindinių modernaus bei šiuolaikinio meno judėjimų savybių yra nuolatinis klausimo, kas laikoma menu, perapibrėžimas.
Suprasti, kas turima omenyje sakant „menas“, yra svarbu, net jei šį apibrėžimą paliekame gana atvirą. Taip yra todėl, kad mūsų meno samprata lemia, kokie objektai ar vaizdai bus aptariami ir kaip dalyviai įsitrauks į šias diskusijas.
Apskritai šioje knygoje vartojamos sąvokos menas, menai ar meno kūriniai reiškia darbus, kurie paprastai priskiriami vaizduojamųjų menų kategorijoms – tai yra skulptūra, tapyba, piešiniai, grafika, filmas, fotografija, architektūra, dizainas ir multimedijos projektai. Visos šios medijos yra atstovaujamos MoMA kolekcijoje, ir nesvarbu, ar jos eksponuojamos galerijose, ar prieinamos internete – jos laisvai įvardijamos kaip „menas“. Visi šie kūriniai gali būti naudojami siekiant paskatinti įsitraukimą ir diskusiją.
Šaltinis: www.moma.org

Gerovė yra daugiau nei gera savijauta: ko kultūros mediacija gali pasimokyti iš psichologijos
Kai kalbame apie gerovę, dažnai ją apibrėžiame pernelyg supaprastintai. Klausiame, ar žmogus jaučiasi laimingas, patenkintas, pozityvus, emociškai stabilus. Tai svarbūs klausimai, tačiau jų nepakanka. Carol Ryff 1989 m. publikuotas svarbus straipsnis kaip tik ir suabejojo tokiu siauru gerovės supratimu bei teigė, kad psichologinė gerovė yra kur kas platesnė nei vien laimė ar pasitenkinimas gyvenimu .
Tiems, kurie dirba kultūros mediacijos ir suaugusiųjų ugdymo srityje, ši įžvalga išlieka labai aktuali. Jei kultūra iš tiesų prisideda prie gerovės, jos vaidmuo negali apsiriboti vien pramoga, atokvėpiu ar trumpalaikiu emociniu pakylėjimu. Kultūrinės patirtys taip pat gali stiprinti prasmės jausmą, ryšį su kitais, augimą, orumą ir veiklumą.
Gerovė – ne tik laimė




























