Šaltinis: https://www.moma.org/museums_artmaking

Meno kūrimo programos

Meno kūrimo programose galima naudoti labai įvairias medijas, medžiagas, technikas ir metodus. Projektai priklausys nuo edukatoriaus interesų ir kompetencijų, taip pat nuo dalyvių interesų bei gebėjimų. Šioje gido dalyje pateikiamos bendros meno kūrimo programų planavimo ir įgyvendinimo gairės tiek muziejuje, tiek dirbant kitose vietose. Pavyzdinius projektus pagal konkrečias temas rasite Art Modules skyriuje.

Svarbu nustatyti, ar dalyviai domisi meno kūrimu. Kai kurie suaugusieji, kurie anksčiau savo gyvenime reguliariai nekūrė meno, gali jaustis nepatogiai tokio tipo saviraiškos veikloje, o kiti gali labai norėti įsitraukti. Sprendžiant, ar siūlyti meno kūrimo programas, reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Personalo patirtis ir komforto lygis. Ar edukatoriai jaučiasi patogiai vesdami tiek meno stebėjimo, tiek meno kūrimo programas? Ar jie norėtų dirbti su ta pačia grupe ilgesnį laiką, jei to būtų prašoma? Ar jie gali dirbti ne muziejuje, pavyzdžiui, globos įstaigose?
• Grupių dydis. Ar grupė nėra per didelė? Ar dalyviai bus pakankamai susidomėję ir įsitraukę? Ar grupės dydis turės įtakos jų galimybei dalyvauti?
• Logistiniai aspektai, susiję su meno kūrimo programa arba su programa, kuri apima ir meno kūrimo, ir meno stebėjimo veiklas. Pavyzdžiui, jei planuojate galerijose apžiūrėti ir aptarti kūrinius, o po to pereiti prie kūrybinės veiklos, ar turėsite pakankamai laiko? (Programa neturėtų trukti ilgiau nei dvi valandas.) Ar bus prieinama studijos erdvė? Ar studijos yra arti galerijų ir lengvai pasiekiamos?

Projektų kūrimas

Projekto tikslai

Apsvarstykite savo programos tikslus ir būdus, kaip studijoje vykstančius meno kūrimo projektus susieti su diskusijomis apie originalius meno kūrinius arba jų reprodukcijas. Jei dirbate ne muziejuje, pagalvokite, kiek laiko skirsite kūrinių aptarimui ir kiek – jų kūrimui.

Projekto pobūdis taip pat priklausys nuo to, kiek kartų dirbsite su tais pačiais dalyviais. Jei su ta pačia grupe rengiate kelias kūrybines programas, galite sukurti sudėtingesnius projektus, tačiau įdomius rezultatus galima pasiekti ir per vieną programą.

Apskritai projektai turėtų būti aiškūs ir malonūs. Siekite atskleisti dalyvių kūrybinį potencialą, tačiau neapkraukite jų sudėtingomis instrukcijomis. Kurkite projektus, kurie būtų įdomūs ir patrauklūs, bet nereikalautų aukšto meninio pasirengimo, ir venkite veiklų, kurios galėtų pasirodyti pernelyg vaikiškos. Suteikite struktūrą, bet palikite pakankamai vietos lankstumui ir individualiems sprendimams. Rinkdamiesi medžiagas ir procesus atsižvelkite į fizinius apribojimus bei sumažėjusį rankų miklumą, kuris gali atsirasti su amžiumi. Jei įmanoma ir tinkama, kvieskite dalyvauti ir globėjus.

Temos pasirinkimas

Projektas turėtų turėti bendrą temą, kuri suteiktų patirčiai struktūrą ir prasmę. Pagal pasirinktą temą galite tyrinėti menininkus, kurių kūrinius galima parodyti kaip pavyzdžius. Jei programa vyksta muziejuje, prieš kūrybinę veiklą arba po jos pradžios galite apsilankyti galerijose.

Tarp meno kūrinių aptarimo muziejuje ir praktinės kūrybinės veiklos turėtų būti stipri sąsaja. Paaiškinkite, kad rodomi kūriniai yra skirti apmąstymui ir studijai, o ne kaip modeliai, kuriuos dalyviai turėtų tiesiogiai kopijuoti.

Pavyzdžių paruošimas

Parodžius baigtus darbus ar kūrinius kūrimo procese, dalyviams bus lengviau suprasti, ką jie gali sukurti. Rankų darbo pavyzdys suteiks galimybę pasidalyti kažkuo asmenišku su grupe. Pavyzdys turėtų parodyti tokį sudėtingumo lygį, kuris būtų prieinamas visiems dalyviams.

Medžiagų ir priemonių paruošimas

Įsitikinkite, kad turite pakankamai priemonių visiems. Numatyti verta ir tai, kad kai kurie dalyviai gali norėti sukurti daugiau nei vieną objektą. Jei dirbate ne muziejuje, iš anksto suplanuokite, kokias medžiagas turite atsivežti ir ką gali suteikti lankoma įstaiga.

Instrukcijų pateikimas

Naudokite aiškias, žingsnis po žingsnio pateikiamas instrukcijas. Jei projektas turi nedaug etapų, instrukcijas galite iš anksto užrašyti ir pasidalyti jomis programos dieną. Pavyzdžiai, rodantys kūrinio kūrimo procesą, gali padėti geriau suprasti užduotį.

Programos įgyvendinimas

Programos pristatymas

Pasitikite grupę šiltai ir entuziastingai. Paklauskite, ar tarp dalyvių yra menininkų arba žmonių, turinčių kūrybinės patirties. Paaiškinkite, ką dalyviai kurs ir kaip tai darys. Pristatykite atsineštas priemones ir paaiškinkite, kaip jas naudoti. Supažindinkite su bendra tema, kuri suteiks projektui struktūrą. Taip pat paaiškinkite, kiek laiko bus skiriama darbui studijoje ir kaip ši veikla bus susieta su diskusijomis galerijose.

Meno kūrinių aptarimas

Naudodami strategijas, aprašytas Foundations for Engagement with Art, paskatinkite dalyvius aptarti vieną ar kelis kitų menininkų kūrinius, susiedami juos su pasirinkta tema. Aptarkite naudojamas medžiagas, technikas ir formaliąsias kūrinių savybes.

Nors geriausia žiūrėti originalius kūrinius galerijose, studijoje taip pat galima naudoti reprodukcijas. Palikite vaizdus matomus, kol dalyviai dirba prie savo projektų. Jei dirbate ne muziejuje, būtinai atsivežkite reprodukcijas arba suplanuokite skaitmeninių vaizdų demonstravimą.

Teigiamos darbo aplinkos kūrimas

Pasirinkite patogiausią ir mažiausiai trikdančią klasės ar studijos erdvę. Sėdėjimo vietos, apšvietimas ir temperatūra turėtų būti optimalūs. Pirmojo susitikimo metu galite papasakoti apie studijos funkciją ir kitus muziejaus edukacinius užsiėmimus, kad dalyviai geriau susipažintų su erdve.

Jei dirbate ne muziejuje, iš anksto susitarkite su įstaigos darbuotojais dėl tinkamos, kuo mažiau trukdžių turinčios erdvės.

Padėkite dalyviams pradėti projektus, padėdami tiek, kiek reikia. Dalinkitės instrukcijomis ir pakartokite jas tiek kartų, kiek būtina. Subalansuokite programos tikslus su grupės nuotaika ir interesais ir stenkitės prisitaikyti prie įvairių galimų trikdžių.

Dalyvių palaikymas

Siekite sukurti „be klaidų“ patirtį – saugią aplinką, kuri stiprina pasitikėjimą savimi. Būkite pasirengę pritaikyti veiklą pagal skirtingus gebėjimus ir interesus. Būkite kantrūs, naudokite humorą, dalinkitės asmeninėmis istorijomis, kad sukurtumėte neformalią atmosferą. Nekalbėkite globėjišku tonu. Teikite konkretų teigiamą grįžtamąjį ryšį, pavyzdžiui: „Man patinka, kaip šiame paveiksle naudojate žalią spalvą“, o ne bendrą vertinimą, tokį kaip „Labai gerai“.

Darbų pristatymas

Pakvieskite dalyvius pristatyti savo darbus visai grupei ir papasakoti tiek, kiek jie nori. Jie gali tai padaryti vieni arba kartu su globėjais. Pristatymas padeda dalyviams užmegzti ryšį tarpusavyje ir su darbuotojais bei leidžia visiems pasijusti įvertintiems ir sėkmingiems.

Darbų eksponavimas

Jei muziejuje yra erdvė, skirta edukacinių programų metu sukurtiems darbams eksponuoti, apsvarstykite galimybę ją rezervuoti būsimai dalyvių kūrinių parodai. Jei žinote, kad paroda vyks programos pabaigoje, apie tai informuokite dalyvius iš anksto. Pakvieskite šeimos narius, draugus, rėmėjus ir kitus suinteresuotus asmenis.

Matydami savo ir kitų kūrinius, dalyviai jaus didesnį pasididžiavimą ir įgalinimą. Prie darbų turėtų būti etiketės su autoriaus vardu ir kūrinio pavadinimu dideliu, aiškiai įskaitomu šriftu. Jei dirbate ne muziejuje, paskatinkite įstaigos darbuotojus eksponuoti dalyvių darbus. Jei studijos programose dalyvavo skirtingos grupės, galutinėje parodoje galima eksponuoti po vieną kiekvieno dalyvio kūrinį. Pasibaigus parodai, darbai turėtų būti grąžinti jų autoriams.