
Vienatvė tarp vyresnių nei 60 metų vyrų: ar muziejai gali būti sprendimas?
Vyresnio amžiaus vyrų vienatvė tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema – tyrimai rodo, kad vyrai, vyresni nei 60 metų, yra ypač pažeidžiami socialinės izoliacijos. Tačiau kas būtų, jei muziejai galėtų pasiūlyti daugiau nei tik istorinius eksponatus?
Kas, jei jie galėtų tapti erdvėmis ryšiui, prasmei ir kūrybai? Beamish muziejuje įgyvendintas ambicingas projektas „Dovetails“ yra puikus pavyzdys, kaip muziejai gali spręsti vienatvės problemą per kūrybą, bendrą veiklą ir prasmingus santykius.
Projektui vadovavo Michelle Kindleysides (Beamish muziejaus sveikatos ir gerovės vadovė), Beth Marston (sveikatos ir gerovės specialistė) ir dr. Henry Collingham iš Northumbria universiteto. Projektas sujungė Beamish muziejaus vyrų grupę ir „Kids Kabin“ – vaikų kūrybinę organizaciją iš vienos socialiai pažeidžiamiausių Niukaslo vietovių.
Per dvylika savaičių šios dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingos grupės kartu kūrė ir mainėsi rankų darbo mediniais dirbiniais. Projektas buvo ne tik apie medžio apdirbimą – jis padėjo mažinti stereotipus, stiprinti ryšius ir kurti bendruomenę.
Kaip Beamish muziejaus vyrų grupė kovoja su vienatve
Vyrų grupė buvo įkurta 2014 m., bendradarbiaujant su ergoterapeutu, siekiant padėti vyrams, susiduriantiems su demencija, psichikos sveikatos iššūkiais ar socialine izoliacija.
Grupė reguliariai susitinka muziejuje ir orientuojasi į kūrybą, naujų įgūdžių įgijimą bei prasmingos veiklos kūrimą. Kaip pažymi Michelle Kindleysides, pagrindinis dėmesys skiriamas ne praeities prisiminimams, o dabartinei veiklai – kūrimui, mokymuisi ir priklausymo jausmui.
Netikėta partnerystė: vaikai ir senjorai kaip kūrėjai
Bendradarbiavimas su „Kids Kabin“ tapo svarbia projekto dalimi. Ši organizacija dirba su 7–18 metų vaikais, ugdydama jų kūrybiškumą ir praktinius įgūdžius.
Projektas pakeitė įprastą požiūrį į šias grupes – jos nebuvo tik paslaugų gavėjos, bet tapo aktyviais kūrėjais. Dalyviai buvo skatinami galvoti ne apie savo problemas, o apie tai, kaip jų gebėjimai gali būti naudingi kitiems.
Keturi kūriniai – keturios istorijos
Per projektą buvo sukurti keturi unikalūs mediniai objektai:
- „FlexiGames“ – universali žaidimų sistema, sukurta vaikams, leidžianti patiems kurti žaidimus.
- Įrankių spintelė – praktiškas sprendimas „Kids Kabin“ veikloms.
- „Lucky“ lentynos – jauno dalyvio sukurtas funkcionalus baldas vyrų grupei.
- Suoliukas – bendras kūrinys, simbolizuojantis bendruomenę ir tęstinumą.
Kiekvienas objektas tapo prasmingos patirties ir bendradarbiavimo simboliu.
Kaip kūryba stiprina ryšius
Projektas turėjo stiprų emocinį poveikį. Dalyviai iš naujo atrado savo vertę ir pasitikėjimą. Vienas dalyvis teigė, kad dalyvavimas projekte padėjo jam susidoroti su Alzheimerio diagnoze ir suteikė gyvenimui prasmės.
Vaikams tai buvo galimybė bendradarbiauti su vyresniais žmonėmis ir pamatyti savo idėjų vertę.
Ką muziejai gali iš to išmokti
Projektas atskleidžia keletą svarbių principų:
- ilgalaikiai projektai leidžia kurti tvarius ryšius;
- stereotipų mažinimas yra esminė įtraukties dalis;
- lygiavertis bendradarbiavimas skatina kūrybiškumą;
- muziejai gali būti svarbi socialinės gerovės dalis.
Ateities perspektyvos
Projekto sėkmė paskatino naujas iniciatyvas – planuojama kurti tyrimų ir gerovės centrą, kuris leistų plėsti tokias programas ir dalintis gerąja praktika.
Išvada
„Dovetails“ projektas parodo, kad muziejai gali būti ne tik praeities saugotojai, bet ir aktyvūs visuomenės gerovės kūrėjai. Jie gali padėti žmonėms kurti ryšius, atrasti prasmę ir formuoti ateitį.
2022 m. sausio 20 d.
Šaltinis: https://www.museumnext.com/article/loneliness-in-men-over-60-could-museums-hold-the-answer/

Kur menas susitinka su mokslu: kultūros mediacija tarp disciplinų
Šaltinis: Science(s) en Occitanie
Šiame „MeWell“ tinklalaidės epizode nagrinėjama meno, mokslo, technologijų ir visuomenės susitikimo vieta. Jame apmąstoma, kaip menininkai, tyrėjai ir kultūros mediatoriai gali bendradarbiauti, kad sudėtingos mokslinės idėjos taptų prieinamesnės, vaizdingesnės ir atviresnės viešam dialogui.
Epizode pateikiami meno ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžiai, įskaitant projektus, susijusius su dirbtiniu intelektu, robotika, garso mediacija ir tarpdisciplininėmis rezidencijomis. Taip pat pabrėžiama, kaip kultūros mediacija gali kurti tiltus tarp skirtingų žinojimo formų ir padėti auditorijoms įsitraukti į neapibrėžtumą, kūrybiškumą ir kritinę refleksiją.




























